Vakuminis Saulės kolektorius

Konstruojant savadarbį plokštelinį saules kolektorių vandens šildymui buvo sukaupta nemenka patirtis. Pasirode klaidos ir konstrukcijos trūkumai. Apskritai – tai ganetinai vykes projektas. Ir jei naudoti nedaug vandens – veikia puikiai. Taciau nera labai efektyvus. Dėžės ir silumos izoliacijos trūkumai padaro savo. Esant lauko temperatūrai apie 10C ir vėjuotai dienai šilumos nuostoliai labai dideli. Vasara viskas puiku. Bet musu klimate kiek tos vasaros?

Taip jau atsitiko, kad papuole i rankas vakuminis saules kolektorius ( Vacuum solar collector) . vakuuminis ? o kaip is tikro rašoma?

Kaip is tikro teisingai?

Po ilgų svarstymu įsigijau gatavą vakuminę saulės vandens šildymo sistema. Na ne visą, o tik patį kolektorių ir valdymo bloką. Visa kita tiks nuo senos sistemos. Nera tai labai brangu kaip įsivaizduojate. Tačiau komercinius reikalus palikime nuošaliau.

Taigi ką mes turime:

Svarbiausia dalis yra vakuuminis vamzdis (panašiai kaip ilgas termosas) – apie 1,8 metro ilgi ir 58 mm diametro. Vamzdyje patalpintas varinis “ heat pipe” :

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//42.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//52.thumbnail.JPG

Tokie vamzdžiai kišami i bateriją ir gaunasi saules kolektorius. Manuoju atveju baterija iš 20 vakuminių vamzdžių.

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//0.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//17.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//26.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//35.thumbnail.JPG

Konstrukcija aliuminė, nerūdyjančio plieno varžtai.

Šilumnešis cirkulioja tik baterijoje. Tai antifrizas. Kodėl? Ogi todel, kad net esant gerai minusinei temperaturai saule vistiek įkaitina, o tai įgalina naudoti ir žiemos metu. Kol kas bandymai ant žemes (ir pas kolega sumontuotos sistemos) pranoksta bet kokius lūkesčius.

Lauke +6C, diena apniukus – vamzdžio galas iki 80C įkaista . Pašvietus saulei iki +119 C pakilo… Na žinoma tai neaušinamas . Reali matyta sitema apniukusią diena pakelia 100 l boileryje temperatūra nuo +12C iki + 32 – 38 C. Lauke apie +8C. Šiaip darbine temperatura gali siekti ir 200 C (bent tiek deklaruojama gamintojo). Lauksim vasaros.

Dėl aukštos temperatūros atsiranda kai kurios problemos. Būtina užtikrinti siurblio darbą nesant elektros. Tam pas manę sistemoje pastatytas UPS. Kadangi slegis sistemoje apie 1,5 bar – virimo temperatūra apie 140C. Na bet tai nera nieko baisaus ir jokia problema. Realiai sistemoje cirkuliuojančio skycio temperatūra nevirsija 90C. Realioje sistemoje.

Pagal parašytus parametrus vienas vamzdis yra 70-125 kWh/m

Pagal visus pesimistiškiausius skaičiavimus – visa baterija per metus pagamins apie 2000 kWh šilumos energijos. Statistinis energijos suvartojimas vandens šildymui Lietuvoje apie 3000 kWh šeimai.

Manuoju atveju atsipirkimas 3-4 metai. Kadangi elektros energija neišvengiamai brangs – tai gali ir sutrumpeti.

Visu pirma teks perdaryti senają saulės sistemą. Tam nupirktas naudotas nerūdyjančio plieno boileris. Na ir anūkam dar užteks. Kainavo tai kainavo, bet išliekamoji vertė yra.

Žodžiu tai “bačka bačkoje”. Talpa apie 150 litrų, šilumokaičio plotas apie 1.2 m2, talpa apie 30 litrų. Buvo mintis apačioje virinti flanšą su nuimamu dangčiu ir statyti spiralę, bet paskaičiavus pasirodė, kad 15 litrų (maišymas 1:1 su vandeniu) – kur kas pigiau.

Boilerį dar teks ”aprengti” tam naudosiu specialu putplasti su makrofleksu. Vamzdyną – akmens vata dengta folija. O kas ant stogo – speciali kaučiuko pagrindu izolicine medžiaga. Idant dregmes neprisiurbtų.

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//18.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//27.thumbnail.JPG

Nuotraukoje dar matosi šalia esantis kombinuotas boileris (šildymo sistema – elektra). pastarasis ir pajungtas už saulės boilerio. Visumoje turim beveik 300 litrų rezervuarą.

Esmė tokia – kiek jau pašildom su saule – tiek ir turim. Jei per žema temperatūra – padeda elektra. Turimas saulės sistemos valdymo diferencinis kontroleris su tuom puikiai susitvarkys – yra trys termo davikliai.

Šildymo skysčio vamzdynas – varinis. Tinka ir PVC-Al-PVC , bet lituoti man geriau sekasi…

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//43.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//36.thumbnail.JPG

Kitas svarbus elementas – išsiplėtimo bakas.

Jo talpa turi buti apie 10% sistemos tūrio. Mažesnio nei 8 litrai neradau. Teks toki deti. Jei jau ir jis nepadės – pastatytas apsauginis per didelio slėgio vožtuvas 1.5 bar.

Dar boilerio nuotraukoje matosi trys kraniukai viens šalia kito- tai rezervas tuo atveju, jei vasara nepavyks sunaudoti energijos – tiesiog per tuos kraniukus cirkuliacija paleisiu per radiatorių garaže. Kol kas kitu variantu nesugalvojau. Bet tai vis vien geriau nei užvirinti boilerį. Na tarkim atostogų metu.

Dar vieno dalyko nesimato – anas liko ant stogo – tai automatinis nuorinimo vožtuvas.

Pastebejau idomu dalyka (na taip ir turejo buti). Kol boileris neizoliuotas, sumazejo energijos poreikis vandens pasildymui. Kadangi patalpoje, kur yra boileris temperatura 18-20C, o vanduo is sulinio maziau 10 C , tai patalpa visgi susildo boilerio vandeni. Zinoma tai baigsis kai boileri aprengsiu, bet efektas jauciamas.

Dar viena kankinanti problema. Jei naudoti tipini glikoli (tosola) galima apsinuodyti, jei prakiurs boileris. Pirma manau, kad reiks nudazyti skysti pvz. su kalio permaganatu(?), antra ieskoti kazko “valgomo” gal spirito su vandenuku? Teks pas kolegas maisto pramoneje pasiklausineti.

Kaip visad daugiausi laiko uzima paprasciausi darbai. Pravargau ant stogo isvedinedamas vamzdzius. Siferyje isgreziau apie 50 mm skyle (ant bango virsaus) ir prakisau vamzdi su izoliacija. aplink apklijavau tokia bitumuota su svino sluoksniu juosta. Liko dar vienas vamzdis. Dienos pas mus jau sutrumpejo. Temsta greit. O ir vel stogas slapias – nesinori nulekti zemyn. Vel viskas nusikele.

Apacioje viskas paruosta. Dar reik apsiltinti boileri. Pabaigos pradzia jau matosi.

Su dideliu džiaugsmu pranešu, kad jau užbaigti darbai ant stogo. Valio. Beliko palėpėje nuvesti kelis metrus vamzdžio.

Stogo sandarinimą padariau su tokia vat juosta:

http://www.senukai.lt/LTU/catalogue.aspx?op=3&id=000050787639

Prie šiferio prilipo puikiai. Papildomai vamzdžio šiluminę izoliaciją apklijavau aliuminio juosta. Yra tokia :

http://www.senukai.lt/LTU/catalogue.aspx?op=3&id=000050668085

Gal ir nevertėjo, bet atsparumą saulės spinduliams padidins. Be to puikiai užsandarino nuo dregmės.

Gaila nepavyko nufotografuoti – sutemo, bet vis vien dar teks lipti, kad sukišti vamzdžius. Taigi foto bus.

Kol nėra sistemoje skysčio – nevertėtų jų dėti – yra pavojus gerai ikaitinti kolektorių.

O jei atsitraukiant nuo techninės dalies – paskutiniu metu gaunu krūvas paklausimų apie saulės kolektoriaus kainą. Arba visos sistemos kainą.

Nėra tai labai didelė paslaptis – manuoju atveju visa sistema kainavo truputėlį daugiau nei 3000 litų. Na vamzdymas į tai neitrauktas, nes pirkta seniai (dar pirmajam saulės kolektoriui) ir tikrai nepamenu kiek viskas kainavo. Gal kokie trys šimtai litų?

Žinoma sutaupiau apie 1000 už montavimą (čia minimali kaina, gali buti ir gerokai didesnė – priklauso nuo daugelio dalykų).

Tačiau tai neturėtų buti atramos taškas jei jus irgi norėsite įsirengti tokia sistema. Kiekvienas atvejis unikalus.

Ir dar – gal ne viska as teisingai aprašysiu. Galu gale gal ir kažka praleisiu.

Cia jau nepykit.

Internete pilna geros informacijos. Va viena man labiausiai užkliuvusi svetainė:

http://users.telenet.be/hagim/zonne_energie/solar_collectors.htm

Jei ir jus rasite kokių tai gerų nuorodu – dekit i komentarus. Ačiu.

Darbai po truputi juda pirmyn. Liko užpildyti sistemą ir apšiltinti vamzdžius palėpeje. Laiko kaip visada nėra.

Po ilgų paieškų buvo surasta firma Lietuvoje gaminanti propilen glikolį. Tas skystis nėra nuodingas, žinoma gerti jis neskirtas… Jis naudojamas kosmetikos gamybai, maisto pramonėje, šaldymo šistemose. Kaina panaši i prasto šnapso. Koncentratą praskiedus 1:1 gaunasi -35C užšalimas. Kas norės tas suras platesnės info.

Etilen glikolio jokiu būdu negalima naudoti.

Visgi norėtusi sistemos nesandarumo kontrolės. Dar ir dėl to, kad trasa iki kolektoriaus pakankamai ilga (virš 10 m i vieną galą).

Slėgio rėlė čia padėtų. Tinkamas kandidatas – hiroforo rėlė. Ir pigi ir turi dvi padėtis min slėgio ir max slėgio. Abi vertes galima pareguliuoti. Jei sėgis pakils – reiškia sugedo išsiplėtimo bakas arba glikolis nutekėjo i vandentiekį (vandentiekio slegis truputį didesnis nei šilumnešio – dėkui Sail uz pastebėjimą). Jei slėgis nukris -reiškia prakiuro vamzdynas.

Pati rėlė – panaši i šitą:

http://www2.senukai.lt/LTU/catalogue.aspx?op=3&id=000010570514

Va tokia idėja.

Info imta iš http://blog.elektronika.lt/vytassblog/?page_id=934

neutrALUS ar kapishonas?

Vat tokia va dilema čia man iškilo. Kaip gi čia man pasivadinus?

Viena vertus, nickas „neutrALUS“ naudojamas jau seniai laaabai seniai, kita vertus, reiktų atsišviežint ir make some changes. Dabar tinka šioje situacijoje anekdotas apie beždžionę troleibuse, kaip ji norėjo būti ir graži ir protinga bet persiplėšti nepavyko… Et, užuojauta (tame tarpe ir sau)

O linksmiausia yra tai, jog duotuoju mometu turėčiau užbaiginėt savo kursinį darbą..

Astros F rEvoliucija: planai

Audėm audėm planą chuliganą, kaip čia galima būtų pagražinti savo Astrijų ir išaudėm.

Artimiausi planai:

• Susistatyti el. paketą
• Optika (priekiniai Evil eyes’ai, į juos xenonai, gale skaidrios lempos)
• Susitvarkyti idealiai kėbulą
• Susitvarkyti idealiai techninę buklę
• GSI buferiai su Rieger Infinity I padailinimais.

Tolimesni planai:

• Susipirkti rimtą aparatūrą

Tolimiausi planai:

• Pasikeisti diskus į Borbet LS design arba OZ Racing.
• Iš kur nors pajamti daužtą Calę su C20LET
• Persimesti VISKĄ iš pajamtos daužtos Calės su C20LET į savo Astrijų

Įdomu, kas gi čia gausis

Technika: variklio diagnostika pagal išorinius požymius

Konsultuoja UAB “Ausegra“ autoserviso vadovas Arvydas Gailiušas

Nustatyti nedirbančio variklio gedimus yra žymiai sudėtingiau, nei atlikti veikiančio variklio diagnostiką. |Ieškodami nedirbančio variklio defektų, dažniausiai aptinkame ne tik priežastį, trukdančią varikliui dirbti, bet ir tos priežasties pasekmę.
Jei suklystume nustatydami gedimą, tektų tuščiai švaistyti laiką ir atlikti nereikalingus darbus.
Pavyzdžiui, jei gedimas susijęs ‘su variklio mechanine dalimi, norint jį pašalinti, teks išrinkti visą variklį. Atliekant neveikiančio variklio diagnostiką, ne tiek svarbu nustatyti gedimo priežastį, kiek teisingai įvertinti, su kuo ji susijusi – su mechanine dalimi, valdymo sistema ar agregatais.
Pagal išorinius požymius gedimai gali būti skirstomi į dvi didesnes grupes. Pirmoji – alkūninis velenas prasisuka (starteriu, specialiu raktu ir pan.), o antroji – alkūninio veleno prasukti nepavyksta.
Panagrinėkime pirmosios grupės gedimus. Čia daugiausia reikšmės turi variklio tipas, konstrukcija bei jo valdymo sistemos.
Šį kartą nekalbėkime apie starterio ir akumuliatoriaus gedimus, kurie irgi turi įtakos alkūninio veleno prasukimui paleidžiant variklį.
Benzininių variklių dažniausiai nepavyksta užvesti dėl maitinimo ir užvedimo sistemų sutrikimų. Tuo tarpu dyzeliams būdingi gedimai -.maitinimo sistemos, kaitinimo žvakių darbo sutrikimai, be to, galima ir pernelyg maža kompresija dėl susidėvėjusių cilindrų ir stūmoklių grupės detalių, ašių, nukreipiančiųjų įvorių ir vožtuvų balnų.
Taigi priežastis, dėl kurių nepavyksta užvesti dyzelinių ir benzininių variklių, reikia nagrinėti atskirai.

Kai velenas sukasi…
Jeigu benzininio variklio alkūninis velenas sukasi, o maitinimo ir uždegimo sistemos techniškai tvarkingos, jo užvesti nepavyksta (arba tai padaryti būna itin sunku) dėl šių priežasčių:
1. Žemas spaudimas (kompresija) cilindruose. Patikrindami numanomą defektą išsukime žvakes, prapūskime cilindrus. Pamatuokime spaudimą ir į kiekvieną cilindrą įpilkime 0,5-1 cm3 alyvos.
2. Nutrūko paskirstymo veleno krumpliuotasis diržas. Šiuo atveju starteris labai greitai suka alkūninį veleną. Įsitikinkime, kad diržas nesuka paskirstymo veleno. Tam gali tekti nuimti diržo gaubtą, variklio vožtuvų dangtelį, uždegimo skirstytuvo dangtelį. Gedimą pašalinsime pakeisdami diržą. Be to, reikia patikrinti kompresiją. Gali tekti nuimti galvutę ir pakeisti deformuotus vožtuvus.
3. Pernelyg atsilaisvinęs dantytasis diržas peršoka per kelis dantelius. Girdisi pliaukšėjimai jsiurbimo momentu ir duslintuve. Tokiu atveju reikia patikrinti ir nustatyti dujų paskirstymo fazes, patikrinti kompresiją. Gali tekti nuimti galvutę ir pakeisti deformuotus vožtuvus.
Dyzelinių variklių gali nepavykti užvesti dėl šių priežasčių:
1. Sugedusios kaitinimo žvakės arba žvakių valdymo sistemos. Norėdami patikrinti numanomą gedimą, atjunkime žvakes nuo šynos ir patikrinkime kiekvienos žvakės varžą. Patikrinkime elektros įtampą šynoje. Jeigu ji dingusi, paimkime laidą ir sujunkime juo šyną su akumuliatoriumi. Defektui pašalinti gali reikėti pakeisti sugedusias žvakes, valdymo elementus, sujungti nutrūkusius laidus.
2. Maitinimo sistemos gedimas (purkštukai, aukšto spaudimo kuro siurblys). Kuro agregatus reikia patikrinti specialiu stendu. Gali tekti sureguliuoti, suremontuoti, pakeisti maitinimo sistemos agregatus.
3. Susidėvėjusi stūmoklių grupė, vožtuvų nukreipiančiosios įvorės ir balnai. Šie požymiai išryškėja nuvažiavus daugiau nei 150 tūkst. km. Variklis užsiveda tik esant padidintoms apsukoms. Užvedus dirba patenkinamai. Gali dingti hermetiškumas – dėl padidėjusio slėgio karteryje ima sunktis alyva pro riebokšlius ir karterio tarpiklį. Pastebima, kad daugiau alyvos sunaudojama. Belieka išrinkti ir suremontuoti variklį.

… ir kai nesisuka
Kad alkūninis velenas nesisuka lengvai, nustatysime pamėginę jį pasukti raktu. Šiuo atveju gedimų priežastys vienodos visų tipų varikliams.
Mažai tikėtina, kad gedimo priežastis būtų maitinimo ar uždegimo sistemų sutrikimai.
Pagrindinės defektų priežastys -variklio mechanikoje.
Variklio alkūninį veleną būna labai sunku prasukti arba to padaryti visai nepavyksta dėl šių pagrindinių variklio gedimų:
1. Dėl blogo tepimo užsikirto alkūninio veleno guoliai. Gedimą patikrinsime nuėmę karterio dugną, atlaisvinę švaistiklių dangtelius, pasukę alkūninį veleną. Gedimą pašalinsime visiškai išrinkę ir suremontavę variklį.
2. Užsikirto švaistiklio pirštas švaistiklyje (ypač per šalčius paleidžiant variklį). Gedimą nustatysime nuėmę karterio dugną, švaistiklių dangtelius. Išrinkus variklį reikės pakeisti (suremontuoti) pirštus ir švaistiklius.
3. Esant nepakankamam tepimui perkaito variklis ir dėl to sulūžo švaistiklis. Nuėmę karterio dugną tuo įsitikinsime vizualiai. Reikės išrinkti visą variklį ir jį suremontuoti.
4. Starterio dantračiai įstrigo tarp susidėvėjusių smagračio dantų (pasitaiko retai). Tokiu atveju reikia atlaisvinti starterį ir pasukti alkūninį veleną. Teks pakeisti smagratį arba jo dantytąjį vainiką.|
5. Sugedo paskirstymo veleno grandinė ar jos įtempiklis. Tuo įsitikinsime nuėmę galvutės dangtį ir apžiūrėję grandinę. Priežastį pašalinsime nuėmę bloko galvutę bei priekinį dangtelį ir pakeitę sulūžusias detales. Be to, reikia patikrinti vožtuvus ir esant būtinybei pakeisti deformuotuosius.
6. Nutrūko paskirstymo veleno dirželis, stūmoklis įsirėmė į atidarytus vožtuvus. Tuo įsitikinsime nuėmę diržo apsaugą ir apžiūrėję detales. Gedimą pašalinsime nuėmę bloko galvutę ir pakeitę deformuotus vožtuvus bei kitas detales.
7. Švaistiklių deformacija dėl hidrosmūgio cilindruose. Esant tokiam spėjimui, reikia nuimti karterio dugną, atlaisvinti švaistiklių dangtelius, apžiūrėti švaistiklius, pasukti alkūninį veleną. Remontuodami nuimkime bloko galvutę, patikrinkime alkūninio veleno deformaciją, pakeiskime švaistiklius ir, jei reikia, stūmoklius.
8. Cilindruose susirenka didelis kiekis skysčių (vandens, aušinimo skysčio, degalų). Norėdami tai patikrinti, išsukime žvakes, pasukime alkūninį veleną, patikrinkime, ar nedeformuoti švaistikliai. Norint susitvarkyti su gedimu pirmiausia reikia nustatyti, koks skystis kaupiasi cilindruose, pašalinti nutekėjimą (pakeisti galvutės tarpinę) arba kuro sistemos nesandarumą (purkštukai, redukcinis vožtuvas).
Dėl daugelio mechaninės dalies gedimų, dėl valdymo sistemos defektų dažnai sugenda ir starteris. Pavyzdžiui, sunkiai prasisukant alkūniniam velenui, perkaista starterio apvijos, greičiau dėvisi šepetėliai, kolektorius, perkaista pritraukimo relės kontaktai. Panašaus rezultato reikia laukti ir tada, jei variklį sunku užvesti dėl kuro arba uždegimo sistemų defektų, nors tuo metu starterio rotorius suksis žymiai didesniu dažniu. Taigi, jei starteris neveikia, vadinasi, variklis turi defektą, dėl kurio sunkiau jį užvesti.
Jei alkūninis velenas sukasi sunkiai arba užsikirto, greičiausiai teks išrinkti visą variklį. Bet dažnai paprastam vairuotojui būna sunku teisingai nustatyti variklio defektą.
Neveikiančio variklio mechaninės dalies diagnostika, neišrenkant jo, yra gana sudėtinga, geriau tai daryti, specializuotuose servisuose. Teisingas variklio gedimo nustatymas padės sutaupyti ir pinigų, ir remontui reikalingo laiko.

Technika: Variklio gedimai iš gyvenimo praktikos

Graužiamas krumpliuotasis diržas
Patyręs vairuotojas, važinėjantis 1987m. gamybos „VW Passat“ automobiliu su 1,6 litro darbo tūrio dyzeliniu varikliu, tikrindamas alyvos lygį variklio karteryje, pastebėjo, kad variklio paviršius padengtas neįprastai tamsiomis apnašomis, visiškai nepanašiomis į smėlio dulkes. Jas nuvalė pagalvojęs, kad apnašos galėjo atsirasti pervažiavus kažkokius nešvarumus ant kelio. Juo labiau, kad tenka važinėti įvairiais keliais po visą Lietuvą. Kada kitą dieną, pavažinėjus tik sostinės asfaltuotomis gatvėmis, variklis vėl pasidengė juodomis ir puriomis lyg pelenai dulkėmis, vairuotojas sunerimo. Jis nuėmė variklio krumpliuotojo diržo apsauginį dangtelį ir pamatė, kad krumpliuotojo diržo išorinis kraštas jau gerokai nutrintas, lyg graužte nugraužtas. Kodėl taip atsitiko?
„Ausegros“ mechanikai nesunkiai nustatė gedimą. Pakako vizualiai apžiūrėti variklį. Defekto priežastis -sulinkusi krumpliuotojo diržo įtempimo guolio tvirtinimo ašis. Metalas deformavosi nuo laiko ir didelių apkrovų. Paprastai diržo įtempimo guolis būna sumontuotas lygiagrečiai variklio blokui. Jis tvirtinamas ant velenėlio ašies, įsukamos statmenai variklio blokui. Kadangi ši ašis nuo laiko deformavosi ir palinko, krumpliuotasis diržas ėmė slysti nuo guolio. Krumpliuotas diržas užmautas ir ant tarpinio velenėlio skriemulio, pagaminto iš aliuminio lydinio ir turinčio briauneles. Slinkdamas bei didele jėga įspausdamas briauneles, jas išlaužė keliose vietose.
Atsiradusios išlaužos lyg aštrūs dantys ėmė graužti krumpliuotąjį diržą, jo gumą paversdamos smulkiomis dulkėmis, kurios nusėdusios ant variklio ir išdavė atsiradusį defektą.
Remontuojant teko pakeisti krumpliuotąjį diržą (35 Lt), tarpinio velenėlio skriemulį (62 Lt) ir diržo įtempimo guolio varžtą (7 Lt), darbas kainavo 120 Lt.
Jei vairuotojas būtų nekreipęs dėmesio į sutrintos gumos dulkes, padengusias variklį, krumpliuotasis diržas netrukus galėjo nutrūkti, dėl to būtų sulankstyti vožtuvai. Sulaužytus vožtuvus stūmokliai galėjo įpresuoti į variklio galvutę. Tada pastarąją tektų virinti arba netgi pakeisti. Remontas su mažiausiomis pasekmėmis būtų kainavęs apie 1000 Lt.

Pašalinis oro įsiurbimas
„Ford Escort“ (1984 m., įpurškimas) važinėjantis vairuotojas ne kiekvieną kartą galėdavo užvesti automobilį. Pasukus raktelį užvedimo spynelėje starteris imdavo veikti, bet variklis neužsivesdavo. Tačiau užtekdavo nors Ir nedaug stumtelėti automobilį su įjungta antra pavara, ir jis užsivesdavo. Toks užvedimo būdas vis dėlto nepatogus. Vairuotojas neapsikentęs kreipėsi į „Ausegros“ autoservisą, prašydamas nustatyti gedimo priežastį.
Įsitikinus, kad „Ford Escort“ automobilio elektros sistema tvarkinga ir sukant starterį atsiranda normali kibirkštis, buvo pasitelktas dujų analizatorius. Mechanikas nustatė, kad varikliui tiekiamas liesas kuro mišinys. Defekto priežastis – pašalinis oro siurbimas per oro žarną, kuria oras patenka į įpurškimo sistemą ir vakuuminį stabdžių stiprintuvą.
Pašalinis oro siurbimas neleidžia susidaryti vakuumui, kuris reikalingas užvedimo metu pakelti plokštelei, esančiai kuro paskirstytuve.
Laikinai gedimą galima pašalinti mechaniškai pakėlus plunžerį. Iki normalaus sureguliuojamas CO kiekis išmetamosiose dujose.
Dėl pasiekto kompromiso – pariebinus mišinį – automobilis lengvai užsiveda: padidėjo apsukų skaičius varikliui dirbant tuščia eiga, taigi padidėjo degalų sąnaudos. Bet vairuotojas galį moraliai nusiteikti nemažoms išlaidoms, sukaupti reikalingą sumą. 0 pinigų iš tiesų reikės nemažai – vien nauja oro žarna ir stabdžių stiprintuvas kainuoja daugiau tūkstančio litų.

Jei trūkčioja įkaitęs variklis
Į „Autoekspreso“ redakciją paskambinęs skaitytojas klausė dėl „Opel Senator“ defekto: įkaitęs variklis judant 1-2 pavara ima trūkčioti, o važiuojant 3-4 pavara trūkčiojimas išnyksta.
Tokiu atveju pirmiausia reikia patikrinti uždegimo sistemą: laidus, žvakes, skriejiką ir kt. Panašu, kad trūkčiojimas atsiranda dėl nedirbančio vieno cilindro. Defektui gali turėti įtakos laidų varža, senos žvakės.
Dujų analizatoriumi reikėtų patikrinti kuro mišinio riebumą. Trūkčiojimas gali atsirasti ir dėl pernelyg riebaus, ir per lieso kuro mišinio.
Kitas punktas tikrinimo sekoje – benzino siurblys. Jei automobiliui daugiau kaip dešimt metų, įkaitęs kuro siurblys gali nesukelti pakankamo slėgio, nors šaltas dirbtų nepriekaištingai.
Tai pagrindinės, dažniausiai pasitaikančios defekto priežastys, bet jų gali būti ir daugiau, todėl patartina apsilankyti autoservise ir variklį patikrinti diagnostikos stendu.

Technika: Kaip nustatyti variklio gedimus

Sudėtingas mechanizmas
Variklis – svarbiausias ir sudėtingiausias automobilio mazgas. Jam suremontuoti reikia daug patirties bei žinių. Jei variklio darbe atsirado sutrikimų, geriausia jį patikrinti, kol šis dar veikia. Varikliui nedirbant, gedimą surasti bus daug sudėtingiau. Atliekant sugedusio variklio diagnostiką, svarbu nustatyti, su kuo susijusi gedimo priežastis – mechanine dalimi, maitinimo ar uždegimo sistema. Pagal išorinius požymius variklio gedimai gali būti skirstomi į dvi didesnes grupes. Pirmoji – kuomet alkūninį veleną starteriu ar specialiu raktu galime prasukti, o antroji – kai to padaryti nepavyksta.
Pirmosios grupės gedimams daugiausiai reikšmės turi variklio tipas, konstrukcija ir jo valdymo sistemos. Dažniausiai benzininių variklių užvesti nepavyksta dėl to, kad iš rikiuotės išeina jų maitinimo ar užvedimo sistemos. Dyzeliniams varikliams būdingiausi gedimai – maitinimo sistemos, kaitinimo žvakių darbo sutrikimai, maža kompresija (susidėvėjo cilindrų ir stūmoklių grupės detalės, ašys, vožtuvų kreipiančiosios įvorės ir išdegę galvutės vožtuvų lizdai). Todėl priežastis, dėl kurių negalime užvesti benzininių ir dyzelinių variklių, reikia nagrinėti atskirai.

Benzininio variklio gedimai
Jei benzininio variklio velenas sukasi, o maitinimo ir uždegimo sistemos tvarkingos, tačiau jo užvesti nepavyksta arba tai padaryti būna labai sunku, priežastys gali būti kelios.
Pirma – cilindruose žemas spaudimas (kompresija). Norėdami patikrinti numanomą defektą, turėsime išsukti žvakes, prapūsti cilindrą, pamatuoti juose spaudimą. Pastebėjus tarp cilindrų didelį kompresijos skirtumą, rekomenduojama į kiekvieną iš jų įpilti 0,5-1 kubinį cm tepalo. Jei dar kartą pamatavus kompresiją tuose cilindruose, kur ji buvo mažiausia, ši pakils nežymiai ar visai nepakils, tai rodo, kad išdegę galvutės vožtuvų lizdai ar pradegę patys vožtuvai (tepalas su oru praeina pro uždarytus vožtuvus). Esant padilusiems kompresiniams žiedams, tepalas užpildo tarpą tarp cilindro ir žiedų, dėl to pastebimai pakyla kompresija.
Antra – nutrūko paskirstymo veleno krumpliuotasis diržas. Esant šiam gedimui, starteris labai greitai suka alkūninį veleną. Nustatykite, ar diržas nesuka paskirstymo veleno. Tam teks nuimti diržo gaubtą, variklio vožtuvų dangtelį, uždegimo skirstytuvo dangtelį. Gedimą pašalinsite pakeisdami diržą. Be to, reikia patikrinti kompresiją. Trūkus diržui, dažnai deformuojasi vožtuvai. Jei taip atsitiko, teks nuimti variklio bloko galvutę ir juos pakeisti.
Trečia – atsilaisvinęs dantytasis diržas peršoka per kelis dantelius. Esant šiam gedimui, girdisi pliaukštelėjimai įsiurbimo momentu ir duslintuve. Tokiu atveju reikia patikrinti ir nustatyti dujų paskirstymo fazes, patikrinti kompresiją. Jei deformavosi vožtuvai, taip pat teks nuimti variklio bloko galvutę ir juos pakeisti.

Dyzelinio variklio gedimai
Pirma – sugedo žvakės arba žvakių valdymo sistemos. Norėdami patikrinti numanomą gedimą, atjunkite žvakes nuo šynos ir patikrinkite kiekvienos žvakės varžą. Jei varža maža arba jos nėra, žvakę reikia pakeisti. Patikrinkite elektros įtampą šynoje. Jeigu ji dingusi, paimkite laidą ir sujunkite juo šyną su akumuliatoriumi. Gedimui pašalinti reikės pakeisti netinkamas žvakes, nutrūkusius laidus, valdymo elementus.
Antra – neveikia maitinimo sistema (purkštukai, aukšto slėgio siurblys). Kuro agregatus reikia patikrinti specialiu stendu. Teks suremontuoti, sureguliuoti, pakeisti maitinimo sistemos agregatus.
Trečia – susidėvėjusi stūmoklių grupė, vožtuvų nukreipiančiosios įvorės ir balnai. Šie požymiai išryškėja nuvažiavus daugiau nei 150 tūkst. kilometrų. Šaltas variklis užsiveda sunkiai. Gali dingti hermetiškumas ir dėl padidėjusio slėgio karteryje pro riebokšlius ir karterio tarpiklį ims sunktis alyva, jos bus sunaudojama gerokai daugiau. Šiuo atveju teks išrinkinėti ir remontuoti variklį.

Vakuuminis saulės kolektorius

Konstruojant savadarbį plokštelinį saules kolektorių vandens šildymui buvo sukaupta nemenka patirtis. Pasirode klaidos ir konstrukcijos trūkumai. Apskritai – tai ganetinai vykes projektas. Ir jei naudoti nedaug vandens – veikia puikiai. Taciau nera labai efektyvus. Dėžės ir silumos izoliacijos trūkumai padaro savo. Esant lauko temperatūrai apie 10C ir vėjuotai dienai šilumos nuostoliai labai dideli. Vasara viskas puiku. Bet musu klimate kiek tos vasaros?

Taip jau atsitiko, kad papuole i rankas vakuminis saules kolektorius ( Vacuum solar collector) . vakuuminis ? o kaip is tikro rašoma?

Kaip is tikro teisingai?

Po ilgų svarstymu įsigijau gatavą vakuminę saulės vandens šildymo sistema. Na ne visą, o tik patį kolektorių ir valdymo bloką. Visa kita tiks nuo senos sistemos. Nera tai labai brangu kaip įsivaizduojate. Tačiau komercinius reikalus palikime nuošaliau.

Taigi ką mes turime:

Svarbiausia dalis yra vakuuminis vamzdis (panašiai kaip ilgas termosas) – apie 1,8 metro ilgi ir 58 mm diametro. Vamzdyje patalpintas varinis “ heat pipe” :

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//42.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//52.thumbnail.JPG

Tokie vamzdžiai kišami i bateriją ir gaunasi saules kolektorius. Manuoju atveju baterija iš 20 vakuminių vamzdžių.

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//0.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//17.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//26.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//35.thumbnail.JPG

Konstrukcija aliuminė, nerūdyjančio plieno varžtai.

Šilumnešis cirkulioja tik baterijoje. Tai antifrizas. Kodėl? Ogi todel, kad net esant gerai minusinei temperaturai saule vistiek įkaitina, o tai įgalina naudoti ir žiemos metu. Kol kas bandymai ant žemes (ir pas kolega sumontuotos sistemos) pranoksta bet kokius lūkesčius.

Lauke +6C, diena apniukus – vamzdžio galas iki 80C įkaista . Pašvietus saulei iki +119 C pakilo… Na žinoma tai neaušinamas . Reali matyta sitema apniukusią diena pakelia 100 l boileryje temperatūra nuo +12C iki + 32 – 38 C. Lauke apie +8C. Šiaip darbine temperatura gali siekti ir 200 C (bent tiek deklaruojama gamintojo). Lauksim vasaros.

Dėl aukštos temperatūros atsiranda kai kurios problemos. Būtina užtikrinti siurblio darbą nesant elektros. Tam pas manę sistemoje pastatytas UPS. Kadangi slegis sistemoje apie 1,5 bar – virimo temperatūra apie 140C. Na bet tai nera nieko baisaus ir jokia problema. Realiai sistemoje cirkuliuojančio skycio temperatūra nevirsija 90C. Realioje sistemoje.

Pagal parašytus parametrus vienas vamzdis yra 70-125 kWh/m

Pagal visus pesimistiškiausius skaičiavimus – visa baterija per metus pagamins apie 2000 kWh šilumos energijos. Statistinis energijos suvartojimas vandens šildymui Lietuvoje apie 3000 kWh šeimai.

Manuoju atveju atsipirkimas 3-4 metai. Kadangi elektros energija neišvengiamai brangs – tai gali ir sutrumpeti.

Visu pirma teks perdaryti senają saulės sistemą. Tam nupirktas naudotas nerūdyjančio plieno boileris. Na ir anūkam dar užteks. Kainavo tai kainavo, bet išliekamoji vertė yra.

Žodžiu tai “bačka bačkoje”. Talpa apie 150 litrų, šilumokaičio plotas apie 1.2 m2, talpa apie 30 litrų. Buvo mintis apačioje virinti flanšą su nuimamu dangčiu ir statyti spiralę, bet paskaičiavus pasirodė, kad 15 litrų (maišymas 1:1 su vandeniu) – kur kas pigiau.

Boilerį dar teks ”aprengti” tam naudosiu specialu putplasti su makrofleksu. Vamzdyną – akmens vata dengta folija. O kas ant stogo – speciali kaučiuko pagrindu izolicine medžiaga. Idant dregmes neprisiurbtų.

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//18.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//27.thumbnail.JPG

Nuotraukoje dar matosi šalia esantis kombinuotas boileris (šildymo sistema – elektra). pastarasis ir pajungtas už saulės boilerio. Visumoje turim beveik 300 litrų rezervuarą.

Esmė tokia – kiek jau pašildom su saule – tiek ir turim. Jei per žema temperatūra – padeda elektra. Turimas saulės sistemos valdymo diferencinis kontroleris su tuom puikiai susitvarkys – yra trys termo davikliai.

Šildymo skysčio vamzdynas – varinis. Tinka ir PVC-Al-PVC , bet lituoti man geriau sekasi…

http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//43.thumbnail.JPG
http://blog.elektronika.lt/wp-content/blogs//7/uploads//36.thumbnail.JPG

Kitas svarbus elementas – išsiplėtimo bakas.

Jo talpa turi buti apie 10% sistemos tūrio. Mažesnio nei 8 litrai neradau. Teks toki deti. Jei jau ir jis nepadės – pastatytas apsauginis per didelio slėgio vožtuvas 1.5 bar.

Dar boilerio nuotraukoje matosi trys kraniukai viens šalia kito- tai rezervas tuo atveju, jei vasara nepavyks sunaudoti energijos – tiesiog per tuos kraniukus cirkuliacija paleisiu per radiatorių garaže. Kol kas kitu variantu nesugalvojau. Bet tai vis vien geriau nei užvirinti boilerį. Na tarkim atostogų metu.

Dar vieno dalyko nesimato – anas liko ant stogo – tai automatinis nuorinimo vožtuvas.

Pastebejau idomu dalyka (na taip ir turejo buti). Kol boileris neizoliuotas, sumazejo energijos poreikis vandens pasildymui. Kadangi patalpoje, kur yra boileris temperatura 18-20C, o vanduo is sulinio maziau 10 C , tai patalpa visgi susildo boilerio vandeni. Zinoma tai baigsis kai boileri aprengsiu, bet efektas jauciamas.

Dar viena kankinanti problema. Jei naudoti tipini glikoli (tosola) galima apsinuodyti, jei prakiurs boileris. Pirma manau, kad reiks nudazyti skysti pvz. su kalio permaganatu(?), antra ieskoti kazko “valgomo” gal spirito su vandenuku? Teks pas kolegas maisto pramoneje pasiklausineti.

Kaip visad daugiausi laiko uzima paprasciausi darbai. Pravargau ant stogo isvedinedamas vamzdzius. Siferyje isgreziau apie 50 mm skyle (ant bango virsaus) ir prakisau vamzdi su izoliacija. aplink apklijavau tokia bitumuota su svino sluoksniu juosta. Liko dar vienas vamzdis. Dienos pas mus jau sutrumpejo. Temsta greit. O ir vel stogas slapias – nesinori nulekti zemyn. Vel viskas nusikele.

Apacioje viskas paruosta. Dar reik apsiltinti boileri. Pabaigos pradzia jau matosi.

Su dideliu džiaugsmu pranešu, kad jau užbaigti darbai ant stogo. Valio. Beliko palėpėje nuvesti kelis metrus vamzdžio.

Stogo sandarinimą padariau su tokia vat juosta:

http://www.senukai.lt/LTU/catalogue.aspx?op=3&id=000050787639

Prie šiferio prilipo puikiai. Papildomai vamzdžio šiluminę izoliaciją apklijavau aliuminio juosta. Yra tokia :

http://www.senukai.lt/LTU/catalogue.aspx?op=3&id=000050668085

Gal ir nevertėjo, bet atsparumą saulės spinduliams padidins. Be to puikiai užsandarino nuo dregmės.

Gaila nepavyko nufotografuoti – sutemo, bet vis vien dar teks lipti, kad sukišti vamzdžius. Taigi foto bus.

Kol nėra sistemoje skysčio – nevertėtų jų dėti – yra pavojus gerai ikaitinti kolektorių.

O jei atsitraukiant nuo techninės dalies – paskutiniu metu gaunu krūvas paklausimų apie saulės kolektoriaus kainą. Arba visos sistemos kainą.

Nėra tai labai didelė paslaptis – manuoju atveju visa sistema kainavo truputėlį daugiau nei 3000 litų. Na vamzdymas į tai neitrauktas, nes pirkta seniai (dar pirmajam saulės kolektoriui) ir tikrai nepamenu kiek viskas kainavo. Gal kokie trys šimtai litų?

Žinoma sutaupiau apie 1000 už montavimą (čia minimali kaina, gali buti ir gerokai didesnė – priklauso nuo daugelio dalykų).

Tačiau tai neturėtų buti atramos taškas jei jus irgi norėsite įsirengti tokia sistema. Kiekvienas atvejis unikalus.

Ir dar – gal ne viska as teisingai aprašysiu. Galu gale gal ir kažka praleisiu.

Cia jau nepykit.

Internete pilna geros informacijos. Va viena man labiausiai užkliuvusi svetainė:

http://users.telenet.be/hagim/zonne_energie/solar_collectors.htm

Jei ir jus rasite kokių tai gerų nuorodu – dekit i komentarus. Ačiu.

Darbai po truputi juda pirmyn. Liko užpildyti sistemą ir apšiltinti vamzdžius palėpeje. Laiko kaip visada nėra.

Po ilgų paieškų buvo surasta firma Lietuvoje gaminanti propilen glikolį. Tas skystis nėra nuodingas, žinoma gerti jis neskirtas… Jis naudojamas kosmetikos gamybai, maisto pramonėje, šaldymo šistemose. Kaina panaši i prasto šnapso. Koncentratą praskiedus 1:1 gaunasi -35C užšalimas. Kas norės tas suras platesnės info.

Etilen glikolio jokiu būdu negalima naudoti.

Visgi norėtusi sistemos nesandarumo kontrolės. Dar ir dėl to, kad trasa iki kolektoriaus pakankamai ilga (virš 10 m i vieną galą).

Slėgio rėlė čia padėtų. Tinkamas kandidatas – hiroforo rėlė. Ir pigi ir turi dvi padėtis min slėgio ir max slėgio. Abi vertes galima pareguliuoti. Jei sėgis pakils – reiškia sugedo išsiplėtimo bakas arba glikolis nutekėjo i vandentiekį (vandentiekio slegis truputį didesnis nei šilumnešio – dėkui Sail uz pastebėjimą). Jei slėgis nukris -reiškia prakiuro vamzdynas.

Pati rėlė – panaši i šitą:

http://www2.senukai.lt/LTU/catalogue.aspx?op=3&id=000010570514

Va tokia idėja.

Info imta iš http://blog.elektronika.lt/vytassblog/?page_id=934

Hello world! tfu t.y. blog!

Laikas atėjo prisėst ir tapt rimtu blogeriu. Nors į tokius aš nepretenduoju, bet „stengsimės!“ ar kaip ten šūkaliojo japoniukai per „Takeši pilį“ Pamenat tokią laidą?